- kliunkalaitis
- kliunkaláitis sm. (1) 1. ppr. pl. naminė degtinė: Mielinė šnapšė, arba kliunkaláičiai Šts. A turi kliunkalaičių? Šts. 2. iron. pusbutelis: Eidamas pas kaimyną, įsileido į kišenę kliunkaláitį Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.